2013 m. lapkričio 17 d., sekmadienis

BANG. BANG. YOU'RE DEAD.

Gerą vakarą ekstravertai. Ir intravertai. Tiksliau visi, kurių dar neišguldė rudeninė depresija. Už lango velniškai šlapia ir pasiutėliškai tamsu. Velniop šitas šuniškas dienas.

O jūs, mieli apuokai, dar nesiruošiat nusižudyt? Jei jau bandysit tai padaryt, prašau, nusipjaukit savo galvą grandininiu pjūklu. Nors priversit kažką šyptelt iš absurdiškumo. Ei. Pala. Nebūtina nusipjaut galvą, kad priverstum kažką šyptelt.  Galima pasekt vieno lenko pavyzdžiu. Prisiuostyt 646, smigt kažkur griovyje su įsivaizduojama laisvo elgesio mergina. Tada būt rastam vietinių ir palaikytu mirusiu. Galiausiai, neatsibust, kol tave kiša į lavonams skirtą maišą ir išsipagiriot tik morge, prieš skrodimą. Visai nieko turėjo būt morgo darbininkų reakcija. Ai, ir po viso šito, nepamirškit paduot greitosios darbuotojų į teismą. Juk jie tokie nevykėliai, kad neskiria girto lenko nuo negyvo lenko. Nors, čia praktiškai tas pats.

O jei rimtai, tai nereikia padaryt kažko tokio, kad priverstum žmogutį kvailai išsišiept kaip debilą. Svarbiausia - maži dalykai. Supratingumas, nuoširdumas ir nuotaikingumas. Padarykit kažką gero. Atleiskit didžiausiam savo priešui. Tik nepamirškit to šunsnukio vardo. Pakvieskit ką nors pasivaikščiot po balas. Sušlapkit iki ausų ir po valandėlės gurkšnokit kažką. Stipraus arba ne. Dauguma žmonių sako, "Alkoholis nepanaikina problemų." Bet, gerai pagalvojus, pienas irgi. Ai. Padėkit kažkam kas bėdoje! Jie to nepamirš.
Ir būtinai parašys jums, kai juos dar kartą ištiks bėda. Galiausiai, jei jau kažkas jums be galo įgriso, atminkit, jie gyvi tik todėl, kad į juos šaudyt vis dar yra nelegalu. Ir ačiū Dievui. Jei visi laikytųsi savo žodžio, aš jau būčiau negyvas. Keturis kartus.

O jei jau kalbant apie šaudymus, man, asmeniškai, pats tobuliausias istorijos laikotarpis buvo XX amžiaus vidurio JAV. Mafijos laikai. Laikai, kai visi vyrai buvo vyrai, o ne gauja "swaggerių" piniginėje besinešiojančių "One direction" grupės nuotraukas. Laikai, kai visi su savimi nešiojosi Colt 1911 ir žavingą skrybelę, tačiau buvo garbingi ir džentelmeniški. Laikai, kai ištikimybė buvo aukščiau visko.
Pamink šias vertybes, ir gausi į galvą. 34 gramus švino. Visai nebloga perspektyva. Dolce vita e addio, miei cari amici.

8 komentarai:

  1. Tobuleji akimirkom! :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Panele, aš net nežinau, apie ką jūs.

    AtsakytiPanaikinti
  3. girdėjau kai lenkai miršta tai atgal į Lenkija papuola, gal dėl to tie greitosios darbuotojai taip dirba

    AtsakytiPanaikinti
  4. "Kas apvalus ir nekečia lenkų?

    PA-SAU-LIS".jpg

    AtsakytiPanaikinti
  5. "Padėkit kažkam kas bėdoje! Jie to nepamirš.
    Ir būtinai parašys jums, kai juos dar kartą ištiks bėda" :DD

    AtsakytiPanaikinti