Suknistai malonų vakarą draugai skaitytojai. Jei būčiau Stalinas, dabar skambėtų plojimai. Hah. Pasitenkinsiu jūsų šypsena. Iki atostogų liko 4 savaitės. Arba 20 darbo dienų. 160 darbo valandų. Na, ir atrodo, kad šiemet Kalėdos bus Afrikietiško stiliaus. Be sniego ir be maisto, nes reikiamiausiu metu jus visu svoriu prispaus "Maximos" stogas. Žiauru, bet žavu, nes nebus išlaidų laidotuvėms.
O dabar, rimtai. Kaip jūs įsivaizduojate niekad nemeluojantį žmogų? "Ai, brangioji, aš dabar juvelyrinėje parduotuvėje, perku tau penkių karatų deimantinį žiedą, o ką?" arba "Nepaisant to fakto, kad mums visiškai nusispjaut į jus, draugai valstiečiai, balsuokit už Lietuvos socialdemokratų partiją ir mes pasistengsim padidinti kanceliarines išlaidas, nes 4000Lt pieštukams nebeužtenka." Velniop. Kodėl melas yra taip nemėgstamas? Žmonės nekenčia būti apgaudinėjami? Jaučiasi nemaloniai, kai jiems pripučia miglos į akis?
Tuomet kodėl, kiekvienam magui gatvėje su paprasta kortų kalade, galinčiam apmulkinti jus 52 skirtingais būdais, iš rankovės ištraukus jūsų kortą jūs plačiai ir nuoširdžiai vėpsosit, kaip Liaudies Korėjos Demokratinės Respublikos pilietis pirmą kartą išgirdęs apie demokratiją? Tikslas pateisina priemones, right? Tad koks skirtumas, pasakytas išgalvotas faktas, pagirta jos tragiška plaukuosena ar naivus apsimetimas, kad nieko nežinai? Kartais, būna geriau pameluoti, nei pasakyti tiesą, juk, kaip sakė Dr. Hausas: EVERYBODY LIES.
Žavus betikslis melas ir neištikimybė toli gražu nėra tas pats mėšlas. Viena yra sakyt bet ką, verčiant žmogų naiviai šypsotis, kita yra žeminti žmogų per visus galus, gulint po ar virš savo "sesutės". You know, Cosa Nostra turėjo puikų pasiūlymą tokiem niekšeliams. Du šūviai iš nupjautavamzdžio ginklo gulinčio mano blogo fone ir, po to keli klausimai lavonui, net nesitikint ištempti atsakymo iš jo negyvų lūpų. XX a. viskas buvo paprasčiau. Reikėjo tik mokėti egzistuoti. Na, ir dažnais atvejais Didingoje Socialistinių respublikų sandraugoje - vogti. Kad ir kaip ten bebūtų, ačiū už dėmesį.
Na, o pabaigai, "..aš visiem dovanų po naują "Kamasutrą".. Kad įvairiau Pi%^umėtės ir apipi$#nėtumėt.."
TRAGIŠKAI KOMIŠKI NIEKŠO UŽRAŠAI. Pageidautinas IQ: Didesnis nei arbatinuko.
Kodėl vėl rašai apie melą? Aišku, tikrai nieko blogo neturiu, I like this post! :)
AtsakytiPanaikintiKartais meluoti yra gerai, bet meluodamas gimdai kitą melą ir taip gaunasi grandinė, kurios gale ankščiau ar vėliau laukia tiesos išaiškinimas ir tada manau būna pati nemaloniausia situacija tiek žmogui, kuris melavo, tiek tam, kuris išsiaiškino tiesą. Skirtumas yra visada ar remiesi tikru faktu ar išgalvotu. Visgi tinkamas pavyzdys tikėjimas į Dievą. Kodėl netiki į Dievą? Dauguma atsakytų nėra jo matę, bet visgi yra aprašyti jo darbai, kelionės ir mokymas. Žmogus mąsto, kad visą tai yra išgalvotą ir nepatikės tol kol tikrai šiuolaikinėje visuomenėje nenutiks ar nebus įrodytą. Taigi, galima teigti, kad išgalvotas faktas niekada nieko tvirtai neįrodys, jis tiesiog kabės ore, BUS BEVERTIS... Tai kam tada išgalvoti to ko nežinai ar nesi matęs?. Everybody lies tiktų tada kai yra kritinė situacija ir nieko kito nėra ko rinktis tik pasakyti baltą melą, kuris žmogų nuramina, šis teiginys netiks tada kai prašoma nuomonė. Nekoks jausmas kai žmogui sakai vieną, o aplinkoje esantys asmenys rodo ką kitą, kad ir ta pati tragiška šukuosena. Ir egzistuoti nereiškia imtis bjauriausio mėšlo. It's my opinion, taigi... Darbas gan neblogas.
AtsakytiPanaikintiKiekvienas melą pasirenka, kaip alternatyvą, nes tai yra lengviausia. Naivi šypsena, yra tik pretekstas pateisinti melą. Kiekvienas bijome pasakyti tiesą, tai vienas iš silpnumo požymių, mano nuomone. Na bet juk silpnumas ir nuolankumas, būdingas kiekvienam lietuviui, tad galbūt neverta čia stebėtis. O ir žodis "kritika" LT doesn't exist.
AtsakytiPanaikintiŠiaip neblogas darbas, paskutinė "pastraipa" (t.y. vienas sakinys) tiesiog tobulas! Super like jam