"AČIŪ DIEVUI, AŠ ATEISTAS."

Manęs dažnai daug kas klausia, kokia yra pati didžiausia apgavystė, kurią aš žinau. Taip, daug kam į galvą šauna Aliaskos pardavimas Amerikai už septynis su puse milijono dolerių ar Ponzio schema, kuri Bernard'ui Madoff'ui  per trumpą jo gyvenimą sugebėjo šiam piliečiui uždirbti 150 milijardų dolerių ir šimtą penkiasdešimt metų federaliniame kalėjime. Ne, gerai pagalvojus, pati geriausia pasaulio suktybė, besitęsianti jau daugiau nei tūkstantį metų, yra religija.

Taaip, būtent religija. Sako, kai vienas žmogus nepastebi realybės, tai vadinama beprotyste, tačiau kaip to nepastebi milijonai, tai jau religija. Taip, žinau, kad eilinį kartą susilauksiu begalės įsižeidusių komentarų. Taip, kažkuo  tikėt reikia. Vieni tiki žmonėmis, kiti Dievu, treti, išvis, akmenuku kišenėje, nesakau, jog tai nėra svarbu, tai daug kam yra būtina, bet, nereikia to padaryti visu gyvenimu. Išties, žmogus be religijos, tarsi žuvis be dviračio. Bet, ar viskas yra taip blogai?

Mano pavyzdys būtų Sovietų Sąjunga. Ši valstybė visa esybe buvo prieš religiją ir nesistebiu kodėl. Religija suteikiaviltį, tai yra velniškas jos pliusas. Kad ir koks melo kratinys tai bebūtų, jis vistiek įkvepia tikėti, gal net priešintis.

All in all, aš tuo netikiu. Bet nesmerkiu ir žmonių, kurie to tiki. Juk visi mes netikintys, kol neatsisako vienas
lėktuvo variklis, bet. Dėl viso pikto, kai skaitysit šventąjį raštą, atsiverskit paskutinį puslapį ir pažiūrėkit ar
ten kartais nėra frazės "Visi veikėjai ir įvykiai šioje knygoje yra visiškai išgalvoti ir neturi jokių asociacijų
su tikrovėje vykusiais įvykiais."

Nepykit, kad tiek užtrukau, bandžiau išgelbėt savo mažąjį pasaulėlį nuo visiško sugriuvimo.

IR MES TAI VADINAME POILSIU?

Bonjour. Išleidžiu tėvus savaitgaliui į Meką. Ne, ne tą Meką. Aš dar nenoriu, kad jie būtų susprogdinti ar patiekti kaip gurmaniškas patiekalas gatvės virtuvėje. Išleidžiu juos į lietuviškąją poilsiautojų Meką, Los Palangėles.

Mano tėvai, kaip ir likęs milijonas senamadiškų, senos geros Tarybinės Lietuvos išauklėtų personų beveik sąžiningai dirbo visus metus, kad ir vėl galėtų nuvykt į pajūrį.
Ten, kur norint pasiekt vandenį reikia perplaukt žmonių jūrą.
Ten, kur apkūnios ūsuotos moterytės rusišku akcentu šaukia "Šalti čiburiekai, karštas alūs",
Ten kur kainos įkandamos tik futbolininkų atlyginimams (For your intelligence, Sammel'is Eto, Rusijoje siejamas su fraze "ETA ETOOOO!", per
metus uždirba tik dvidešimt milijonų eurų. Ir tai, manau yra dvidešimčia milijonų eurų, nei dabar turite kišenėje.).
Būtent ten kur kur bobutės likus 100 kilometrų iki pačios Palangos siūlo butus su tobulu vaizdu į jūrą.

Kodėl žmones ten traukia? Atsakymas paprastas. BANDOS JAUSMAS. Tas kirbantis jausmas, jog reikia daryti taip, kaip daro kiti.

Štai mano asmeninė nuomonė. Jei norit stogą raunančio poilsio, o ne vartymosi kaip šašlykams ant smėlio, čiupkit  žemėlapį, palapinę, šokit ant dviračio (nebūtinai savo, tai daro poilsį aktyvesniu) ir važiuokit kur tik akys veda. Savaitei. Kad ir dviem. Tegu kiti jūsų pasiilgsta! Maudykitės 11 skirtingų ežerų per parą (Man tai pavyko, nesigiriu) ir būkit laimingi.

Ką supratau?

Man reikia atostogų. PEACE.

Ir dar, kai beveik pasiekiau 200 peržiūrų, linkėjimai mamai ir Džustei!

ILGAS IR LAIMINGAS GYVENIMAS?

Hola a todos. Aš ir vėl čia. Ir su naujomis mintimis.

Vakar turėjau garbės pavėpsoti į velniškai nuobodžias futbolo rungtynes PSV - Milan. Ar jūs esate girdėję apie skandalingąjį Milan puolėją Mario Balotelli? Jei ne, trumpai apie jį: Italų futbolininkas gimęs Ganoje, našlaitis iš vaikų namų, tačiau to visai nesigėdyja. Priešingai, kai vaikai mokykloje iš jo šaipydavosi, kad jis įvaikintas jis protingai atrėždavo, jog "Mano tėvai mane pasirinko, o jūsų tėveliai turi kentėti su jumis." Na taip, žodžio kišenėje neieškanti persona, bet kodėl aš rašau apie jį? Na, jis tikriausiai pats puikiausias pavyzdys, ką su jumis gali padaryti šūkis "YOLO". Jis buvo išmestas iš indų restorano už kautynes kardais, tas pats likimas jį ištiko ir striptizo klube, kur jis sugebėjo pažeisti "No-touch" taisyklę. Toliau, jis buvo baustas 100 tūkst. Svarų bauda už smiginio strėlyčių mėtymą į jaunimo komandą ir buvo sustabdytas policijos su lagaminu pilnu pinigų. Paklaustas, kodėl su savimi jis laiko tiek pinigų atšovė greitai "I can, because I'm rich." Tad gerai pagalvojus, ar ir mes sugebam džiaugtis gyvenimu kaip Mario?

Pirmiausia, į galvą šauna mintis, jog šiais laikais spaudoje tiesiog mirga pranešimai kaip gyventi ilgiau. Mintis
pamąstymui: ar ilgas gyvenimas visad būna geresnis? Kaip sakė Jack'as London'as: "I shall not waste my days in  trying to prolong them." O susimąsčius, tai visiška tiesa. Taip, tu gali maitintis sveikai, nerizikuoti,būti
atsargus ir gyvensi šimtą metų. Arba atvažiuos dėdė autobusas ir pritrėkš tave kaip vabzdį. Kodėl žmonės matuoja gyvenimą metais, o ne tuo, kokie geri tie metai buvo? Aš nuoširdžiai nenorėčiau gyventi šimto metų ir neturėti ką papasakoti anūkams. Jaunatviškas maksimalizmas? Galbūt.

Bet tie pojūčiai, adrenalinas ir laimė yra nepakeičiami. Ir štai kodėl aš simpatizuoju Mario. Jis daro ko nori.
Jis džiaugiasi gyvenimu. Jis tikrai turės, ką papasakoti savo anūkams. O mes? O mes tiesiog sėdim prieš savo
kompiuterių ekranus ir skaitom kažkokio asilo blogą, galvodami "galbūt jis teisus?"

Na gi, nešvaistykit gyvenimo veltui. Lėksiu ir aš, gyvent. Ieškokit manęs prie šaldytuvo, kur pradėsiu džiaugtis gyvenimu, arba mėtysiu kiaulieną į žydus. Patikėkit, jie to nekenčia.

PUNKTUALUMAS? OH COME ON!

Pribrendo mano blogas. Pagaliau. Kodėl? Net nenutuokiu. Tikriausiai atsibodo visiem pasakot tą patį
ir skleist savo erezijas. "Na ką gi". (Taip, aš didelis N. Kesmino fanas, pagarba šiam piliečiui) Here we go!

Šiandien stovėdamas lietuje, nervingai žvilgčiodamas į telefoną, ir eilinį kartą keikdamas vėluojančius padarus, kurie neaiškiomis aplinkybėmis dažniau būna merginos, susimąsčiau. Kodėl žmonės vėluoja? Nejau taip sunku atsikelti penkiomis minutėmis anksčiau ir priversti žmogų šypsotis, stebėtis jūsų, panele, (taip, aš taip pat dievinu šį žodį, todėl
nepykite, jei juo piknaudžiauju), punktualumu ir neversti žmogaus šalti ir drebėti lauke. It isn't that hard, right?

Sakoma, jog vokiečiai - pati punktualiausia tauta pasaulyje. Nesistebiu. Juk šie alaus mėgėjai nepatingėjo atsikelti ankstyvą Birželio 22-osios rytą, 4h ryto, kad "Netikėtai, be jokio karo paskelbimo užpultų iki tol taikiai gyvenusią Sovietų sąjungą". Kodėl kabutės? Nes cituojamas to meto populiariausias dienraštis "Pravda". Juk visad geriau remtis rašytine literatūra. Ji niekad neklysta. Nors, kaip sakė J. Stalinas, "Negalima pasitikėti tokiais dalykais kaip komunistiniai laikraščiai ar citatos rastos internete" (Ši citata rasta internete, Aut. pastaba).

Punktualumas? O, taip, taigi, kaip jūs įsivaizduojat Barbarosos planą, pusei "Fritz'ų" saldžiai parpiant ant savo tankų? Na, taip, viskas vistiek būtų pasibaigę taip pat...

Hah, pabaigai, didelis prašymas: nenuvertinkit šio nuostabaus dalyko, kuris verčia pasirodyt laiku ir vietoje, neverskit savo draugų laukt jūsų lietuje. Taip, Vėlavimas dar nieko nepražudė, tikriausiai, bet, ką gali žinot, visad būna pirmas kartas.