AR TAI GALI TAPTI DAR LABIAU APGAILĖTINA?

Sveiki idiotai! Na. O dabar, kai visi, kurie nori mane padurti tamsiame skersgatvyje pasitenkino, gerą vakarą žmonės, kurie sulaukė mano kito įrašo. Kas naujo per 3 mėnesius? Rusija parodė puikų pavyzdį, kaip reikia balsuoti, Šiaurės Korėja sušvelnėjo, o didingoji JAV žvalgyba, kuri nepastebi pro blokadą praplaukiančio tanklaivio po visą vandenyną ieško lėktuvo. Ir dar kažkoks vaikis iš Rochdale'o nušoko nuo tilto. Apie tai ir raštelėsiu.

Prieš pradėdamas prašau visų, kas mano, jog apie mirusius reikia kalbėti tik gražiai, atsistoti ir perskaityti pirmą šio teksto sakinį. Ačiū. Neargumentuota kalba - Tas pats, toks pat įtikinamas dalykas, kaip ir Krymo referendumas, ar ne? Tad Here we go. Nuo mažmens kalama į galvas faktas, jog reikia gerbti mirusiuosius ir apie juos galima sakyti tik gera. Visai įdomi mintis, tačiau kodėl niekas nedrasko akių, kai kažkas Hitlerį, Mao Dzeduną ar Leopoldą I pavadina didžiausiais amžiaus išsigimėliais? Nagi, žmonės. Nejau apie žmogų, kuris jus apvogė, surišo, nuvežė į mišką, išprievartavo ir vėliau sudegino automobilio bagažinėje kalbėsite tik gerai, tik todėl, kad jis negyvas? Oj ne. Jūs nekalbėsite visai. Nes jūs taip pat būsit negyvi. Skamba įdomiai, a? Tad kodėl, apie paskutinius kvailius reikia atsiliepti tik gerai? Vien tik todėl, kad jiems neužteko kažko, vadinamo smegenimis, kad liktų gyvi. Ir kodėl negalima juoktis iš mirusiųjų? Kai aš mirsiu, feel free to do it. Man nerūpi. Žinot kodėl? Tikriausiai, kad  lavonams visiškai į tai nusispjaut.

O dabar, prie temos. Trumpai nušviečiu situaciją: keturiolikmetis Benas nušoko nuo tilto parašęs savo merginai atsisveikinimo laišką. Kuriame buvo žodžiai, cituoju: "Hey. Aš tai padarysiu. Žinok, kad tave myliu, bet tu nusipelnai geresnio." Būtų liūdna, jei nebūtų apgailėtina. Kiek pamenu, mano laikais, jei vaikinas būdavo prastesnis už merginą, užuot nušokęs nuo tilto ir pabaigęs tiek savo, tiek jos gyvenimus, jis padarydavo viską, ką tik gali, kad jis taptų pats geriausias. Geresnis, nei ji galėtų įsivaizduoti. Laikai keičiasi, I guess. Bet tuomet, kokia bus ateities visuomenė? Pilna savim pasitinkinčių idiotų, kurie gyvenime nėra sutikę sunkumų? Manau nereikia aiškinti, jog tai nėra ypač gerai. Jei kaskart individai sutikę sunkumus krenta į neviltį ir pasirenka patį lengviausią, ilgalaikį sprendimą visoms įmanomoms problemoms, tai apie ateitį galima kalbėti tik niūriai. Nors. Išlieka tik stipriausi. Nepritariat? Kiekvieną kart kažkam ištaškius savo smegenis ant M62 greitkelio pasaulis tampa geresnis. Čarlzo Darwino teorija. Smerkit už tai, ką pasakiau, bet tai yra tiesa. Paskutinis sakinys šia tema - jei manote, kad neverta gyvent, nes jūs per prastas/prasta savo partneriui, padarykite pasaulį geresnį. Nušokite nuo tilto. Mes nuoširdžiai jums dėkojame!

P.S. O šiaip, nepraraskit pozityvo, kaip sakė Tony Adams'as, praeitis jau buvo, ateitis dar tik bus. Vienintelis mus dominantis laikas turėtų būti dabartis. Nesušlapkit. Laukiu nuomonių/patarimų apie garso takelius!