ANARCHIJA, ARBA POŽIŪRIS KELIANTIS PASIPIKTINIMĄ.

Gerą vakarą, mano žydrieji blogo skaitytojai susirinkę prie mielųjų savo kompiuterių vaizduoklių. Tegyvuoja anarchija! Arba ne. Kiek iš jūsų papiktintų žmogus gatvėje ir šaukiantis šiuos žodžius? Ai, nors, gyvename Lietuvoje. Čia visi giliai širdyje anarchistai. Juk norit, kad valdžios nebebūtų. Vis dar sulaukiu klausimų, ar vienas fizikas man kartais ne giminė. Tik po ilgų įtikinėjimų sulaukiu atsako "Gerai. Gyvensi."

O su politinėmis pažiūromis, kad ir kokios mielos jūsų širdžiai jos bebūtų, galima greit prisižaisti. Vienas žmogus Biržų rajone norėdamas kažką papiktinti, arba, labiau tikėtinas variantas, tiesiog, neturėdamas ką veikti po kelių greitai sunaikintų "Monikutės naktų" butelių, iškėlė tą nelemtą "Šviesaus Tarybinio laikotarpio" vėliavą ir už tai bus apdovanotas nuo 500 iki 1000 litų bauda. Visai neblogas bandymas pasakyti "Prie ruso buvo geriau.". Ypač, prisimenant tą faktą, jog už šią sumą išeitų nuo šimto iki dviejų šimtų "Monikutės naktų" litrų. Tai beveik vienos paros norma rusui.

Apie bandymus papiktinti žmones, kita nuomonė. Paskaitę visą mano tinklaraštį, pastebėsite, jog tai vienas milžiniškas bandymas kažką papiktinti. Jei kas įsižeidė, taip jiems ir reikia. Pasaulis visas įžeidžiantis, susitaikykit su tuo, nevykėliai. Tiesa. Neseniai padariau išvadą, kad visi lietuviai nacionalistai. Kažkada po šio drastiško pasisakymo gavau aršią repliką "Kalbėk už save." Gerai, kalbėsiu už save, drauge nacionaliste. Ai, tiesa, vėliau ji pareiškė, kad lenkai ne žmonės. PALA PALA PALA. Žinau, kad daugumai nacionalizmas yra tas pats kas nacizmas, o nacizmas tas pats, kas Hitleris, o šis, savo ruožtu atsakingas už laisviausios pasaulio tautos iškepimą. Ponios ir ponai - nacionalizmas nėra troškimas sunaikinti kitokius. Ir ypač žydus. Nacionalizmas yra mąstymas, kai manai, jog tavo tauta yra pati geriausia. Ir dabar, visi nekaltais veideliais sakę, kad lenkai ne žmonės ar, kad jie neverti būti ES, tegul ranką prie širdies pridėję pasako, kad jie yra nacionalistai.

Galiausiai, Apie Lenkiją. Lenkai ne žmonės, lenkai beviltiški, lenkai nėra tauta. Whoa. Hold on there. Teko bendrauti ne su vienu ir ne su dviem lenkais iš didžiosios Lenkijos. Na, aš juk smalsus žmogus, Vilniaus klausimas yra aktualus. Kas kart išgirdę šį klausimą, jie su nuostaba patikindavo, kad jis turi priklausyt Lietuvai. Tai kam naudingas priešiškumas, ypač jei Lenkai į mus žiūri kaip į brolišką valstybę? Atsakymas paprastas. Pažvelkit į antros pastraipos paskutinį žodį. Tie prakeikti niekšeliai siekia priešiškumo šių dviejų tautų atžvilgiu, tad kitą kartą važiuodami į Lenkiją imkite ne beisbolo lazdas, o nuoširdžią šypseną. Šiam kartui sąmokslo teorijų užteks.