AR TAI GALI TAPTI DAR LABIAU APGAILĖTINA?

Sveiki idiotai! Na. O dabar, kai visi, kurie nori mane padurti tamsiame skersgatvyje pasitenkino, gerą vakarą žmonės, kurie sulaukė mano kito įrašo. Kas naujo per 3 mėnesius? Rusija parodė puikų pavyzdį, kaip reikia balsuoti, Šiaurės Korėja sušvelnėjo, o didingoji JAV žvalgyba, kuri nepastebi pro blokadą praplaukiančio tanklaivio po visą vandenyną ieško lėktuvo. Ir dar kažkoks vaikis iš Rochdale'o nušoko nuo tilto. Apie tai ir raštelėsiu.

Prieš pradėdamas prašau visų, kas mano, jog apie mirusius reikia kalbėti tik gražiai, atsistoti ir perskaityti pirmą šio teksto sakinį. Ačiū. Neargumentuota kalba - Tas pats, toks pat įtikinamas dalykas, kaip ir Krymo referendumas, ar ne? Tad Here we go. Nuo mažmens kalama į galvas faktas, jog reikia gerbti mirusiuosius ir apie juos galima sakyti tik gera. Visai įdomi mintis, tačiau kodėl niekas nedrasko akių, kai kažkas Hitlerį, Mao Dzeduną ar Leopoldą I pavadina didžiausiais amžiaus išsigimėliais? Nagi, žmonės. Nejau apie žmogų, kuris jus apvogė, surišo, nuvežė į mišką, išprievartavo ir vėliau sudegino automobilio bagažinėje kalbėsite tik gerai, tik todėl, kad jis negyvas? Oj ne. Jūs nekalbėsite visai. Nes jūs taip pat būsit negyvi. Skamba įdomiai, a? Tad kodėl, apie paskutinius kvailius reikia atsiliepti tik gerai? Vien tik todėl, kad jiems neužteko kažko, vadinamo smegenimis, kad liktų gyvi. Ir kodėl negalima juoktis iš mirusiųjų? Kai aš mirsiu, feel free to do it. Man nerūpi. Žinot kodėl? Tikriausiai, kad  lavonams visiškai į tai nusispjaut.

O dabar, prie temos. Trumpai nušviečiu situaciją: keturiolikmetis Benas nušoko nuo tilto parašęs savo merginai atsisveikinimo laišką. Kuriame buvo žodžiai, cituoju: "Hey. Aš tai padarysiu. Žinok, kad tave myliu, bet tu nusipelnai geresnio." Būtų liūdna, jei nebūtų apgailėtina. Kiek pamenu, mano laikais, jei vaikinas būdavo prastesnis už merginą, užuot nušokęs nuo tilto ir pabaigęs tiek savo, tiek jos gyvenimus, jis padarydavo viską, ką tik gali, kad jis taptų pats geriausias. Geresnis, nei ji galėtų įsivaizduoti. Laikai keičiasi, I guess. Bet tuomet, kokia bus ateities visuomenė? Pilna savim pasitinkinčių idiotų, kurie gyvenime nėra sutikę sunkumų? Manau nereikia aiškinti, jog tai nėra ypač gerai. Jei kaskart individai sutikę sunkumus krenta į neviltį ir pasirenka patį lengviausią, ilgalaikį sprendimą visoms įmanomoms problemoms, tai apie ateitį galima kalbėti tik niūriai. Nors. Išlieka tik stipriausi. Nepritariat? Kiekvieną kart kažkam ištaškius savo smegenis ant M62 greitkelio pasaulis tampa geresnis. Čarlzo Darwino teorija. Smerkit už tai, ką pasakiau, bet tai yra tiesa. Paskutinis sakinys šia tema - jei manote, kad neverta gyvent, nes jūs per prastas/prasta savo partneriui, padarykite pasaulį geresnį. Nušokite nuo tilto. Mes nuoširdžiai jums dėkojame!

P.S. O šiaip, nepraraskit pozityvo, kaip sakė Tony Adams'as, praeitis jau buvo, ateitis dar tik bus. Vienintelis mus dominantis laikas turėtų būti dabartis. Nesušlapkit. Laukiu nuomonių/patarimų apie garso takelius!

GYVENIMAS - PROSTITUTĖ, UŽSIČIAUPK IR MĖGAUKIS.

GYVENIMAS - PROSTITUTĖ, UŽSIČIAUPK IR MĖGAUKIS.

Hola a todos! Didelis puodelis arbatos ir muzika. Ką tai reiškia? Ogi naują įrašą. Pasiilgot? Na, aš tai ne.

Kaip jau supratot iš pavadinimo, įrašas nebus apie drugelius vienaragius ir vaivorykštes. Na gal tik truputį. Įrašas bus apie tuos nuostabius žmones, kurie nepaisant advento, savaitgalio ir sniego Egipte yra viskuo nepatenkinti. "Vaikinas mane ignoruoja." "Aš per storas/stora", "Man nesiseka" ir "Aš neturiu draugų". Let me get few things straight. Jei žmogus atsistojęs šonu nepasislepia už stulpo, dar nereiškia, kad jis storas. Taip pat, jūs nesusirasit draugų besiskųsdami, kad jų neturite. Niekas nemėgsta mažų niurzgančių pukų kamuoliukų. Gal nusišypsokit, vistiek turite daugiau maisto nei Afrika. Metams į priekį.

Taip pat, visi dėmesio ir gailesčio reikalaujantys dalykėliai, pabandykite papasakoti apie savo bėdas Vietname kariavusiam karo veteranui, kuris matė, kaip visi jo kovos draugai buvo išskersti kaip kiaulės prieš Kalėdas. Arba mergaitei, kuri antroje klasėje rado savo mamą pasikorusią.  Aš manau, jie tikrai jus supras ir paguos!

O šiaip, kaip jau minėjau, Gyvenimas, lyg didelė prostitutė. Jei turi pinigų, telieka užsičiaupt ir mėgautis visais jo teikiamais malonumais.

Tik saugiai, nes galiausiai viskas gali pasibaigti AIDS. Saugokitės, draugai!

MELAS, IŠDAVYSTĖS, AFEROS IR KITAS ŠŪDAS.

Suknistai malonų vakarą draugai skaitytojai. Jei būčiau Stalinas, dabar skambėtų plojimai. Hah. Pasitenkinsiu jūsų šypsena. Iki atostogų liko 4 savaitės. Arba 20 darbo dienų. 160 darbo valandų. Na, ir atrodo, kad šiemet Kalėdos bus Afrikietiško stiliaus. Be sniego ir be maisto, nes reikiamiausiu metu jus visu svoriu prispaus "Maximos" stogas. Žiauru, bet žavu, nes nebus išlaidų laidotuvėms.

O dabar, rimtai. Kaip jūs įsivaizduojate niekad nemeluojantį žmogų? "Ai, brangioji, aš dabar juvelyrinėje parduotuvėje, perku tau penkių karatų deimantinį žiedą, o ką?" arba "Nepaisant to fakto, kad mums visiškai nusispjaut į jus, draugai valstiečiai,  balsuokit už Lietuvos socialdemokratų partiją ir mes pasistengsim padidinti kanceliarines išlaidas, nes 4000Lt pieštukams nebeužtenka." Velniop. Kodėl melas yra taip nemėgstamas? Žmonės nekenčia būti apgaudinėjami? Jaučiasi nemaloniai, kai jiems pripučia miglos į akis?
Tuomet kodėl, kiekvienam magui gatvėje su paprasta kortų kalade, galinčiam apmulkinti jus 52 skirtingais būdais, iš rankovės ištraukus jūsų kortą jūs plačiai ir nuoširdžiai vėpsosit, kaip Liaudies Korėjos Demokratinės Respublikos pilietis pirmą kartą išgirdęs apie demokratiją? Tikslas pateisina priemones, right? Tad koks skirtumas, pasakytas išgalvotas faktas, pagirta jos tragiška plaukuosena ar naivus apsimetimas, kad nieko nežinai? Kartais, būna geriau pameluoti, nei pasakyti tiesą, juk, kaip sakė Dr. Hausas: EVERYBODY LIES.

Žavus betikslis melas ir neištikimybė toli gražu nėra tas pats mėšlas. Viena yra sakyt bet ką, verčiant žmogų naiviai šypsotis, kita yra žeminti žmogų per visus galus, gulint po ar virš savo "sesutės". You know, Cosa Nostra turėjo puikų pasiūlymą tokiem niekšeliams. Du šūviai iš nupjautavamzdžio ginklo gulinčio mano blogo fone ir, po to keli klausimai lavonui, net nesitikint ištempti atsakymo iš jo negyvų lūpų. XX a. viskas buvo paprasčiau. Reikėjo tik mokėti egzistuoti. Na, ir dažnais atvejais Didingoje Socialistinių respublikų sandraugoje - vogti. Kad ir kaip ten bebūtų, ačiū už dėmesį.

Na, o pabaigai, "..aš visiem dovanų po naują "Kamasutrą".. Kad įvairiau Pi%^umėtės ir apipi$#nėtumėt.."

BANG. BANG. YOU'RE DEAD.

Gerą vakarą ekstravertai. Ir intravertai. Tiksliau visi, kurių dar neišguldė rudeninė depresija. Už lango velniškai šlapia ir pasiutėliškai tamsu. Velniop šitas šuniškas dienas.

O jūs, mieli apuokai, dar nesiruošiat nusižudyt? Jei jau bandysit tai padaryt, prašau, nusipjaukit savo galvą grandininiu pjūklu. Nors priversit kažką šyptelt iš absurdiškumo. Ei. Pala. Nebūtina nusipjaut galvą, kad priverstum kažką šyptelt.  Galima pasekt vieno lenko pavyzdžiu. Prisiuostyt 646, smigt kažkur griovyje su įsivaizduojama laisvo elgesio mergina. Tada būt rastam vietinių ir palaikytu mirusiu. Galiausiai, neatsibust, kol tave kiša į lavonams skirtą maišą ir išsipagiriot tik morge, prieš skrodimą. Visai nieko turėjo būt morgo darbininkų reakcija. Ai, ir po viso šito, nepamirškit paduot greitosios darbuotojų į teismą. Juk jie tokie nevykėliai, kad neskiria girto lenko nuo negyvo lenko. Nors, čia praktiškai tas pats.

O jei rimtai, tai nereikia padaryt kažko tokio, kad priverstum žmogutį kvailai išsišiept kaip debilą. Svarbiausia - maži dalykai. Supratingumas, nuoširdumas ir nuotaikingumas. Padarykit kažką gero. Atleiskit didžiausiam savo priešui. Tik nepamirškit to šunsnukio vardo. Pakvieskit ką nors pasivaikščiot po balas. Sušlapkit iki ausų ir po valandėlės gurkšnokit kažką. Stipraus arba ne. Dauguma žmonių sako, "Alkoholis nepanaikina problemų." Bet, gerai pagalvojus, pienas irgi. Ai. Padėkit kažkam kas bėdoje! Jie to nepamirš.
Ir būtinai parašys jums, kai juos dar kartą ištiks bėda. Galiausiai, jei jau kažkas jums be galo įgriso, atminkit, jie gyvi tik todėl, kad į juos šaudyt vis dar yra nelegalu. Ir ačiū Dievui. Jei visi laikytųsi savo žodžio, aš jau būčiau negyvas. Keturis kartus.

O jei jau kalbant apie šaudymus, man, asmeniškai, pats tobuliausias istorijos laikotarpis buvo XX amžiaus vidurio JAV. Mafijos laikai. Laikai, kai visi vyrai buvo vyrai, o ne gauja "swaggerių" piniginėje besinešiojančių "One direction" grupės nuotraukas. Laikai, kai visi su savimi nešiojosi Colt 1911 ir žavingą skrybelę, tačiau buvo garbingi ir džentelmeniški. Laikai, kai ištikimybė buvo aukščiau visko.
Pamink šias vertybes, ir gausi į galvą. 34 gramus švino. Visai nebloga perspektyva. Dolce vita e addio, miei cari amici.

ANARCHIJA, ARBA POŽIŪRIS KELIANTIS PASIPIKTINIMĄ.

Gerą vakarą, mano žydrieji blogo skaitytojai susirinkę prie mielųjų savo kompiuterių vaizduoklių. Tegyvuoja anarchija! Arba ne. Kiek iš jūsų papiktintų žmogus gatvėje ir šaukiantis šiuos žodžius? Ai, nors, gyvename Lietuvoje. Čia visi giliai širdyje anarchistai. Juk norit, kad valdžios nebebūtų. Vis dar sulaukiu klausimų, ar vienas fizikas man kartais ne giminė. Tik po ilgų įtikinėjimų sulaukiu atsako "Gerai. Gyvensi."

O su politinėmis pažiūromis, kad ir kokios mielos jūsų širdžiai jos bebūtų, galima greit prisižaisti. Vienas žmogus Biržų rajone norėdamas kažką papiktinti, arba, labiau tikėtinas variantas, tiesiog, neturėdamas ką veikti po kelių greitai sunaikintų "Monikutės naktų" butelių, iškėlė tą nelemtą "Šviesaus Tarybinio laikotarpio" vėliavą ir už tai bus apdovanotas nuo 500 iki 1000 litų bauda. Visai neblogas bandymas pasakyti "Prie ruso buvo geriau.". Ypač, prisimenant tą faktą, jog už šią sumą išeitų nuo šimto iki dviejų šimtų "Monikutės naktų" litrų. Tai beveik vienos paros norma rusui.

Apie bandymus papiktinti žmones, kita nuomonė. Paskaitę visą mano tinklaraštį, pastebėsite, jog tai vienas milžiniškas bandymas kažką papiktinti. Jei kas įsižeidė, taip jiems ir reikia. Pasaulis visas įžeidžiantis, susitaikykit su tuo, nevykėliai. Tiesa. Neseniai padariau išvadą, kad visi lietuviai nacionalistai. Kažkada po šio drastiško pasisakymo gavau aršią repliką "Kalbėk už save." Gerai, kalbėsiu už save, drauge nacionaliste. Ai, tiesa, vėliau ji pareiškė, kad lenkai ne žmonės. PALA PALA PALA. Žinau, kad daugumai nacionalizmas yra tas pats kas nacizmas, o nacizmas tas pats, kas Hitleris, o šis, savo ruožtu atsakingas už laisviausios pasaulio tautos iškepimą. Ponios ir ponai - nacionalizmas nėra troškimas sunaikinti kitokius. Ir ypač žydus. Nacionalizmas yra mąstymas, kai manai, jog tavo tauta yra pati geriausia. Ir dabar, visi nekaltais veideliais sakę, kad lenkai ne žmonės ar, kad jie neverti būti ES, tegul ranką prie širdies pridėję pasako, kad jie yra nacionalistai.

Galiausiai, Apie Lenkiją. Lenkai ne žmonės, lenkai beviltiški, lenkai nėra tauta. Whoa. Hold on there. Teko bendrauti ne su vienu ir ne su dviem lenkais iš didžiosios Lenkijos. Na, aš juk smalsus žmogus, Vilniaus klausimas yra aktualus. Kas kart išgirdę šį klausimą, jie su nuostaba patikindavo, kad jis turi priklausyt Lietuvai. Tai kam naudingas priešiškumas, ypač jei Lenkai į mus žiūri kaip į brolišką valstybę? Atsakymas paprastas. Pažvelkit į antros pastraipos paskutinį žodį. Tie prakeikti niekšeliai siekia priešiškumo šių dviejų tautų atžvilgiu, tad kitą kartą važiuodami į Lenkiją imkite ne beisbolo lazdas, o nuoširdžią šypseną. Šiam kartui sąmokslo teorijų užteks.

POZITYVAS - APLINK KAKLĄ.

Karts nuo karto sulaukiu žavių pastebėjimų iš stebėtinai žavių padarų vadinamų panelėmis, jog mano blogas piešiamas per daug niūriomis spalvomis. O ką padarysi, cituoju, Monty Python: "Life is a shit when you look at it but always look at the bright side of life". Ir negaliu nesutikt. Rytoj reikia paruošti 2 monologus, aš sėdžiu čia ir švilpauju šią dainą. Iš galvos niekaip neišeina viena prakeikta mergina, tačiau aš ir vėl švilpauju, visiem kartodamas tą nelemtą "viskas gerai". Žinot, jei mane rytoj partrenks autobusas ar pagaus siciliečių mafija ir pasiūlys permiegot su žuvytėm, aš gulėdamas visas sugiptuotas ligoninėj ar žiūrėdamas, kaip cementuoja mano kojas, tikriausiai niūniuosiu šios dainos melodiją ir paklaustas kaip man sekasi, šyptelėjęs pasakysiu "viskas gerai!". O kodėl turėčiau sakyti tiesą, kai ji vistiek niekam neįdomi?

Kiekvieną kartą išgirdęs žodžius "meluoji" adresuotus man, pasakau "Aš? Meluoju? Aš, asmeniškai, niekad nemeluoju.  O, B^%&. pamelavau." Na ką gi. Visi meluoja. Delfi atliktoje apklausoje, kurią tuoj išsigalvosiu, 88% respondentų, paklausti, ar jie kasdien meluoja atsakė, kad taip. Na, o likę 14% tiesiog pamelavo. Juk visi meluoja. Kasdien. "Aš padariau namų darbus." "Man rūpi, ką tu manai." "Aš tave myliu". "Ne, mama, aš ne nėščia." Galiausiai, "Ne ne ne, Septyniasdešimt antrais  jokios sovietinės okupacijos nebuvo".

O kodėl melas yra blogai? Dažnai prisistatau kaip "Šarūnas, nuoširdus melagis, bei žmogus nesugadintas merginų.. beveik." Ir įprasta reakcija būna, jog melavimas yra didelis trūkumas. Hm. Jei aš sakyčiau, kad esu nuoširdus ir meluočiau tiesiai į akis, būtų geriau? It looks like. Šiais laikais niekuo negalima pasitikėti, tad kodėl nepasakius to iškart  susipažįstant? Aš net negaliu pasitikėt savo Kebabu (mano storuliukas šuo. Rotveilerio, vilkšunio ir karvės hibridas. Neklauskit kaip.) Man vos nusisukus jis ištuština visą mėsą aplink trylikos metrų atstumu. Gerai, kad daugiau nepabėga. Įdomu, kodėl jis toks storas? Tas pats ir su žmonėmis. Hitleris sakė, kad nepuls "Draugo" Stalino, didžiausios maisto gamybos kompanijos ant savo produktų ir toliau rašys "No Preservatives", galiausiai, jūs ir toliau sakysite, jog nemėgstate meluoti.

O dabar, vėl Pozityvo. Jei meluot, tai tik į teigiamą pusę. Pasakykite kam nors komplimentą. Pagirk merginos iškirptės dydį. Arba tą faktą, kad jos pudros ant veido užtektų visiems namams Ruandoje pertinkuoti. Priverskite ką nors šyptelti. Kam rūpi, kad tai buvo melas, kai šypsena yra nuoširdi? Atminkit, draugai mėsos maišai. Melas nėra blogas dalykas, todėl nenustosiu prisistatinėti kaip nuoširdus melagis ir kaskart paklaustas kaip sekasi, atsakysiu "gerai". Nors, nemokant meluoti, gali baigtis blogai. Stay Positive!

LONG TIME, NO SEE.

Gerą vakarą ponai, panelės ir šiaip, keisti padarai netinkantys nė vienai iš pastarųjų grupių. Aš ir vėl grįžau prie savo blogo blogo rašymo! Neapsimeskit, kad pasiilgot. Šis įrašas turėjo žyrduosius jūsų vaizduoklius tik pasirodžius laikraščiui su šiuo straipsniu, bet atsibodo laukt. Na ką, turėkit, skaitykit, ir šypsokitės, ponai, panelės ir šiaip, keisti padarai netinkantys nė vienai iš pastarųjų grupių. Šypsokitės! O dabar, trumpai apie egzaminus ir tikrą Sizifo darbą mokykloje.

Puikus pavyzdys – Matematikos B lygis. Aš jį pasirinkau ne todėl, kad man nesiseka matematika, tiesiog, man gyvenime to neprisireiks, tad kodėl turėčiau laužyti galvą kaldamas į ją nuostabiąsias trigonometrijos taisykles. Na taip, jei kam nors rūpėtų, kokiu kampu šaudydavo Napoleono armijos patrankos taikydamos į Maskvos bokštus ar kaip apskaičiuoti automobilio katalizatoriaus stačiosios kraštinės kampo tangentą aš gal ir pagalvosiu apie šitos srities mokslus. Bet, aš vis dar trinu suolus 210 kabinete, buku žvilgsniu spoksau į lentą ir bandau suprast, kam reikalingi namų darbai čia. Pagalvokim.  Nelemtojo egzamino nelaikysiu. Pasiruošti kontroliniui? Na, kontroliniai ir taip nesunkūs žinant tą faktą, kad tuos pačius uždavinius labai lengvai gliaudo aštuntokai. Bet taip, aš žinoma galiu paaukoti kelis medžius kažkur Pietų Amerikoje, tamsta mokytoja, nes man labai rūpi jūsų “Pliusiukų minusiukų” sistema.

Taip pat, artėja istorijos kontrolinis iš Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sutarčių. O taip, įdomybės. Astravo sutartis, Horodlės unija, Torūnės taika, Vilniaus – Radomo sutartis, Salyno sutartis, Liublino unija, Melno taika ir daugiau jau keiksmažodžiais virtusių žodžių bei jų pasirašymo metai ir pasekmės turi būti mūsų galvose. “Ai, vistiek keturis gausiu”. Ir tai yra tipinė mano, beje, manau ne vieno mano mintis prieš užmiegant užtarnauto poilsio, kol kiti kankinasi prie knygų, kad kitą dieną galėtų ramiu snukučiu nesijaudindame išbambėt visas sutartis su jas pasirašiusiais asmenimis. Abėcėlės tvarka.

Na, o aš padėkosiu jums, kad sugaišote penkias savo brangaus gyvenimo minutes, per kurias galėjote padaryti anglų namų darbus, atrasti naują žvaigždyną, 268 kartus pasakyti žodį “Negro” (Nerijaus Kesmino išmintis) ar tiesiog, plačiai nusišypsoti.

P.S. Emigruoju. Naujas įrašas – trečiadienį.