WHO? ME? ALL IN.

Whatcha doing, mini meat packs? Paskutinę savaitę kiekvieną mielą dieną, laisvą minutę, rankose minkiau kortų kaladę. Įdomus užsiėmimas, padeda sutelkt mintis. Prisiminiau visuomenės požiūrį į populiariausią kortų žaidimą pasaulyje. Pokerį. Kaskart, kai pasakau, jog žaidžiu pokerį, susilaukiu replikos "žiūrėk neprasilošk namų". Gerai. Patylėsiu. Bet kam čiulbėt giesmę, kurios nemoki? Mintis pamąstymui: Jūs dalyvaujate krepšinio turnyre. Startinis mokestis - 50LT. Jūs žaidžiate, būnate pažeminti, galbūt laimite. Pasiimate 100LT vertus prizus, nupirktus iš jūsų pinigų. Pokerio  turnyras, sumokate 50LT, kad dalyvautumėt, miegodami prie stalo laimite, turnyrą, namo grįžtate su laimėtu 100LT prizu, sudarytu iš startinių mokesčių. Koks skirtumas? Krepšinio turnyruose gali dalyvaut net antrokai. O dabar pateikiu kuo šis, iš pažiūros paprastas kortų žaidimas yra geras dalykas.

Pradėkim nuo matematikos. Juk matematika yra viskas. Ačiū vienai iš mano mokytojų, sugebėjusiai man šita fraze išplaut smegenis. Na, bet, nepaisant to, viskas pokeryje grįsta matematika. Tikimybė, jog prieš save išvysite karališką eilę yra viena iš septyniasdešimt septynių milijonų, aštuonių šimtų keturiasdešimt šešių tūkstančių trijų šimtų dviejų galimybių. Tikimybė, jog sekanti korta bus pikų tūzas yra viena iš keturiasdešimt aštuonių baigčių. Galiausiai, tikimybė, jog šiai kortai neatsiradus ant stalo, jūsų priešininkas apsipils ašaromis ir pabėgs nuo stalo yra ganėtinai didelė.

Antra - psichologinė šito reikalo pusė. Spaudimas. Baimė. Agresyvumas. Smulkmenos. Mentalizmo pagrindai. Be viso šito jos didenybė pokeris nebūtų toks pat. Gražu matyti priešininką dvejojantį, o vėliau įstumti jį į dar keblesnė situaciją Taip jau būna. Užsispyrimas čia nepageidaujamas. Taip pat čia priskirčiau ir stebėjimą. Vis dažniau žaidžiant pokerį pradedama stebėti detales ne tik prie stalo. Akį užkabina net tokie nereikšmingi faktai, kaip bičo - spintos prikinių krepšelyje esantys pirkiniai: Vazelinas, 2 ilgieji agurkai ir prezervatyvų pakelis. Tikriausiai vaikinas planuoja romantišką vakarienę.

Ketvirta. Ah, Trečia. Pardon, matematikos B lygis. Taigi, požiūris į save. Nepaisant to fakto, jog negali nuleist akių nuo savo myliniausių priešų, galvoje privalo kirbėti mintis, jog kiti tave taip pat skaito kaip knygą. Tai verčia galvot apie savo elgesį, judesius, renkamus žodžius, reikia kuo greičiau pamiršti klaidas ir pralaimėjimus, nieko nepakeisi. Tai ir vėl po truputį tampa įpročiu ir pakilus nuo stalo su dažniausiai žalia danga.

Galiausiai - Pokerio kūrybingumas ir išmonė. Kiekviena kortų pora turi savo pravardę. Štai tarkim Valeto ir Karaliaus derinys vadinamas "Hariu Poteriu". Kodėl? Tai lengva iššifruoti naudojant Hario Poterio autorės inicialus, J.K. Arba  štai kitas pavyzdys, dviejų devynetų junginys vadinamas "Nekaltomis vokiečių mergaitėmis". Jei nesupratot, kažkada šitą prisiminsit ir supratę pradėsit kvatotis. Na, o aš, o aš ir toliau leisiu laiką su kortom, tačiau ne žaisdamas pokerį, o šiaip, bandydamas sutelkt arba nustumt mintis. ir taip, kaskart, pakvietę mane žaisti pokerio gausite atsakymą:
"Who? Me? I'm All in."